- pjūklas
- pjū́klas sm. (1)
1. Lex45, CI846, R324, N, K, J dantytas pjovimo įrankis: Skersinis pjū́klas Als. Apvalusis, arba apvalinis, pjū́klas NdŽ. Vientraukis pjūklẽlis Vvr. Vienrankis pjūkliùkas Škn. Dvirankis pjū́klas BŽ112. Iškirto pjū́klui naujus dantis, išklaipė, tai kad ima! Skr. | prk.: Ešerį blogai praryt: jam ant nugaros pjū́klas (dygliai) Rs. ^ Tavo nugara kaip pjū́klas (išsišovęs nugarkaulis) Šv. Dilina, dilina kai medžio pjū́klas Škn. Pjauna kaip mediniu pjū́klu (nepaliaujamai bara, graužia) NdŽ. ║ prk. apie neduodantį ramybės, priekabų, įkyrų žmogų: Neieškok [žmonos], nenorėk pjū́klo ant sprando Pvn. Petronė tikras pjū́klas savo vyrui Lkš.
2. NdŽ ašmenys.
3. NdŽ pjautuvas: Padarykite iš jūsų lopetų kardus ir iš jūsų pjūklų ragotines BBJoe13, 15.
4. R221 pleištas.
◊ jū́rų (jū́rinis) pjū́klas; E zool. tokia žuvis (Pististis pectinata).mẽdžio pjū́klas kas labai piktas, irzlus, priekabus: Tas mano vyras tikras medžio pjūklas Šts. Gavau vyrą tokį mẽdžio pjū́klą Tv.
Dictionary of the Lithuanian Language.